Zamanas Šachas Duranis
| Zamanas Šachas Duranis | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Zamano vardo sidabrinė rupija, iškalta 1797 m. Pešavare | |
| Gimė | 1770 m. |
| Mirė | 1844 m. (~74 metai) Ludhiana |
| Pareigos | Afganų šachas 1793−1801 m. |
Zamanas Šachas Duranis (1770 m. – 1844 m.) – XVIII a. pb. Afganistano šachas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zamanas buvo penktasis iš šacho Timūro sūnų ir šacho Achmado anūkas. 1772 m. mirus Achmadui šachu tapo Timūras. Jis savo sūnums pavedė valdyti: Machmudui Kandaharą, Zamanui Kabulą ir Šudžai Heratą. 1793 m. mirus Timūrui Zamanas su barakzajų genties vado Pajindos pagalba pasiskelbė šachu įkalinęs keletą savo brolių. Jis pasidalijo valdymą su pusbroliu Machmudu, kuriam perleido Herato kontrolę. Zamanas siekė susigrąžinti Timūro valdymo metu prarastas teritorijas, bet greitai susidūrė su prieštaravimais tarp afganų genčių, kuriuos kurstė tiek Machmudas, remiamas persų, tiek Indijoje veikę britai. Negalėdamas sustabdyti nuolatinių sikhų maištų jis vietoj afganų Pandžabo vietininku paskyrė Randžitą Singhą, kas buvo didelė jo klaida. Vietoj to, kad būtų afganų šacho vietininku, Randžitas Singhas pradėjo kurti savo valstybę. Siekdamas konsoliduoti valdžią Zamanas ruošėsi panaikinti daugiagentį valdymą, įvestą Achmado. Taip jis prarado savo galingiausio rėmėjo Pajindos iš barakzajų paramą. Genčių vadai pradėjo regzti sąmokslą jam nušalinti ir į sostą pasodinti jo pusbrolį Šudžą. Apie tai sužinojęs Zamanas nurodė nužudyti Pajindą ir kitus genčių vadus. Pajindos sūnus Fatihas išsigelbėjo ir prisijungė prie Machmudo. 1800 m. Zamanas surinko kariuomenę žygiui į Pandžabą, bet jiems išžygiavus Machmudas su Fatihu pradėjo maištą rytuose, jie užėmė Kandaharą ir remiami daugelio prieš Zamaną nusiteikusių genčių pradėjo žygį į Kabulą. Išgirdęs apie tai Zamanas su savo pajėgomis grįžo į Afganistaną, tačiau buvo sumuštas prie Džalalabado Fatiho pajėgų. Brolio nurodymu apakintas ir įkalintas. Po keleto metų šachu tapus Šudžai jis buvo išlaisvintas, po to gyveno pas sikhus ir 1821 m. prisiglaudė Ludhianoje pas pasitraukusį Šudžą, kur mirė 1844 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Afghanistan at War: From the 18th-Century Durrani Dynasty to the 21st Century. 2017, p. 151